- buvinti
- bùvinti, -ina, -ino intr., buvìnti, -ìna, -ìno 1. raginti dar pabūti: Kol bùvinom, tol jis dar prieg mūs laikės Lš. 2. refl. pasilikti ilgesnį laiką, apsibūti: Jis ten nesibuvìna, tuoj grįš atgal Alk. Mergaitei, matyt, tę negerai, tę ji nesibuvìna Gs. Jis pas juos vis dar nenori bùvintis Lš. \ buvinti; apsibuvinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
